Laikini pastatai – nesudėtingi statiniai ar įrenginiai, kuriuos pastatė ir laikinai naudoja vienetai ir asmenys gamybos ar gyvenimo reikmėms ir kurie turi būti nugriauti per nustatytą laikotarpį. Pavyzdžiai: lūšnos, darbo pastogės ir trumpalaikių parodų patalpos (pavyzdinės patalpos, parodų patalpos). Konstrukciškai jie neturi viršyti dviejų aukštų ir, išskyrus specialius inžinerinius reikalavimus, patvarios konstrukcinės formos, pvz., išlietas-vietoje-gelžbetonis, paprastai nenaudojamos.
Laikinųjų pastatų naudojimo laikotarpis yra įteisintas įstatymais. Pagal *Urbanistikos ir kaimo planavimo įstatymą* ir *Žemės administravimo įstatymą* „Laikinųjų statinių naudojimo laikas neturi viršyti dvejų metų, juos savininkas nugriauna per patvirtintą naudojimo terminą“. Laikiniesiems pastatams nuosavybės teisių liudijimai nesuteikiami, jų paskirtis negali būti keičiama. Jei pratęsti reikia dėl ypatingų priežasčių, statybos vienetas turi kreiptis dėl pratęsimo nepasibaigus galiojimo terminui, o pratęsti galima tik vieną prašymą. Jei dvejų metų laikotarpis pasibaigė be patvirtinto pratęsimo, tai laikoma nelegaliu pastatu.
